- pakiebėlis
- pakiẽbėlis, -ė smob. (1), pakíebėlis (1) Dkš kas liesas, ištįsęs, laibas, menkas: Toks pakiebėlis, o muštis lenda Alk. Valgytum mėsos daugiau – dabar tokia pakiebėlė Mrj. Tokios kūdos, pakiebėlės [avys] Mrj. Šitas arklys pakiẽbėlis – jo viduriai pakiebę (įsitraukę) Kt.
Dictionary of the Lithuanian Language.